lėkčioti

lė́kčioti, -ioja, -iojo iter. lėkti: 1. Višta nepalekia, tik lė́kčioti gali Lš. 2. Lp, Lzd Sniegas iš debesių lė́kčioja per visądien Vlk. Jau sniegas lė́kčioja – tuoj bus žiema Nmn.